- iškėtoti
- iškėtóti tr. 1. išskėsti: Ligonė guli, rankas iškėtojusi rš. | prk.: Iškėtojo savo šakas plati obelis rš. | refl.: Su rankom ir kojom išsikėtójo Tj. 2. išskleisti, išvynioti: Iškėtojau skėtį ir nebegaliu sutraukt Ds. Kam čia dabar iškėtójai skarą? Sulankstyk ir padėk vėl skrynion Š. Buvau gražiausiai sudėjęs, jis ir vėl iškėtójo visus popierius Kp. Tik neiškėtok visą audeklo rutulį Ėr. Iškėtója visą savo kraitį: rodo, girias Ds. Vėjas iškėtojo vėliavą rš. | refl. tr.: Išsikėtojo visus ryzus kaip parodai Dv. 3. refl. būti išsikėtusiam; plačiai atsigulti ar atsisėsti: Sėdynė buvo pakrypusi į vieną šoną, inspektorius išsikėtojo ant visos, o jam kraštelis teko rš. Ko čia dabar stovi išsikėtójęs! Š. Kurgi čia išsikėtójai? Praeit nemožna Sdk. Išsikėtojo kaip baidyklė vidury kelio Ssk. Sėdi išsikėtójęs kaip dėdė Ds. Žvakigalio šviesoje matyti, kaip išsikėtoję susirangė, susipynė ant grindų kariai rš. Eina žmogus išsikėtojęs Brž. 4. refl. išaugti, išsiskleisti: Tas lazdynas labai išsikėtójęs, sunku kasti Šl. Išsikėtojęs klevas rš. Išsikėtojęs daiktas, niekaip suimti negalima J.Jabl. 5. prk. išplėtoti, išdėstyti: Būdvardžių stiebimas ne visas apiemta ir iškėtota A.Baran. Toksai darbas ištaiso garsmą, iškėtoja (išugdo, išlavina) protą A.Baran. \ kėtoti; iškėtoti; pakėtoti; prakėtoti; užkėtoti
Dictionary of the Lithuanian Language.